BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


06:40

atsibudusi taip ne laiku ir taip nebegalėdama užmigti skaičiuoju savyje praleistas minutes. jų tiek daug, kad išprotėti būtų labai paprasta. kas keisčiausia: prie šitos ribos visada jaučiuosi grėsmingai priartėjusi tokiais paryčiais kaip šis, kai organizmas atsisako ilsėtis, net ir po 2 valandų miego norisi skaityti storiausias knygas, žiūrėti ilgiausius filmus, gyventi sudėtingiausius kitų gyveinmus, kad tik su savu mažiau reikalų reiktų turėti. dar tokiais rytais man labai norisi išbėgti ir aplink savo kiemo stadioną apsukti 50 ratų ir būti pirma trešnių pirkėja turguje (lyg tai ką nors keistų).

tuo pat metu jaučiu, kad nieko nuostabesnio nei mano dabartinės tvankios birželio ir liepos naktys niekas nėra turėjęs ir niekad neturės. kaip tame Jacques Prévert eilėrašty, kurį radom viename Leuveno universitetų kiemų (su M. kalbėjom, kad jis neišverčiamas į jokias kalbas, jį reikia skaityti ir suprasti tik prancūziškai):

LE BON JEUNE TEMPS

Les rivières étaient claires
La mer était propre
Le pain était bon
Les saisons saisonnières

Les guerres oubliées
et L’amour aimé.

apskritai bandžiau prisiminti savo visas vasaras iki šiol, bet jos tokios išblukusios kaip mėlynas rašalas mano senose užrašinėse, o ši tokia ryški, nes taip savarankiškai galiu skirstyti savo dėmesį, net ir turėdama begales įsipareigojimų, kurie laiką verčia bėgti šitaip greitai.

ir štai jau beveik vidurvasaris, vakar šluodama terasą pastebėjau, kad ir ruduo jau artinasi, nes po truputį, pavieniui, tyliai ir neskaudžiai ima byrėti lapai ir rytais man vis daugiau darbo su jais. vakarais temsta vėl anksčiau ir aš pradedu nebematyti pro restorano langus praeinančių žmonių veidų. o juk vienas iš jų gali būti tavo (kurio visada taip idiliškai laukiau ir vis dar laukiu).

bėda, kad nesu tikra, ar dabar man tikrai reikia pasiduoti gražiems atsitiktinumams, kurių kasdien vis daugiau, ir ko nors sulaukti. vienišiaus prigimtis yra tai, nuo ko, supratau, man reikia stengtis kuo mažiau bėgti ir tada nutinka patys gražiausi dalykai. o mano labai senas įrašas 2006-aisiais primena, kaip gerai tada su savimi sutariau. pasiilgau to. bet ir jaučiuosi kaip niekad arti prie to grįžusi.


nors Š. dainuoja, kad svarbiau pati kelionė, o ne jos pabaiga, vistiek dar truputį skaudu, kad viskas su D. baigėsi šitaip. sako, tokie dalykai praeina savaime. panašu, kad tai suprasti man prireiks daug daugiau laiko nei išmokti, kuo skiriasi pinot noir nuo beaujolais, rieslingas nuo gewurztraminer  (ką padaryti man jau pavyko, dėl to sekmadieniai vienas už kitą gražesni).

Patiko (0)

Rodyk draugams

Nėra komentarų

Rašyti komentarą

(būtinas)

(būtinas)




Nauji įrašai

 

Lapkritis 2018
P A T K P Š S
« Rgp    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930  

Archyvai